MEDALIO KŪRĖJŲ STOVYKLOS TELŠIUOSE
MEDALIO KŪRĖJŲ STOVYKLOS TELŠIUOSE
31 / 2 0 15
Straipsniai
   

__________________________________________
Zita Dargaitė
Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos

Kalvotoji Žemaitija / 2004 09 13

Medalis — apdovanojimo, pagerbimo arba atminimo ženklas svarbiam asmeniui, įvykiui pažymėti.

Lietuvoje medalio menas turi šimtametes tradicijas. Jis paplito XVI a. Tačiau jo vystymasis buvo netolygus. Ypač medaliai išplito XVIII-XIX a. Šio meno atgimimas siejamas su P.Rimšos kurtais medaliais XX amžiaus pradžioje, o antrasis atgimimas — su respublikinėmis medalių parodomis (pirmoji surengta Vilniuje 1984 m.) ir Lietuvos medalio kūrėjų stovyklomis.

Nuo 1985 metų Lietuvos medalio kūrėjai kasmet renkasi Telšiuose į kūrybines stovyklas. Pirmoji stovykla įvyko tų metų liepos 15-25 dienomis. Stovyklų tikslas — atgaivinti ir populiarinti medalio meną. Tai buvo entuziastų pastangos grąžinti medalininkystę į dailę, suteikti šiems mažosios plastikos kūriniams šiuolaikinę meninę išraišką. Stovyklų iniciatorius buvo A.Jonušauskas. Stovykloms vadovavo P.Malakauskas, A.Rimeika, G.Lukauskytė. Plakatus, lankstinukus, kvietimus kūrė M.Šilinskas, R.Tarvydas, A.Andrijauskas, M.Gintalas. Menininkų darbus, keliones, stovyklų, parodų atidarymus fotografijose įamžino M.Šilinskas, M.Petrauskienė, M.Gintalas.

Stovyklų ženklu gali būti A.Olbuto medalis „Žemaitija“. Jame pavaizduotas Rūpintojėlis kalaviju perverta širdimi. Prisimenant tuos laikus, medalio kūrėjai savo kūryba drąsiai išreikšdavo oficialiai nepriimtas sakyti tiesas. Pirmosios stovyklos darbe dalyvavo J.Aliulis, S.Bertulis, O.Drulienė, P.Gintalas, R.Inčirauskas, A.Jonušauskas, A.Olbutas, L.Ray, S.Žilienė, E. Van. Šioje stovykloje dailininkai kūrė medalius Žemaitijos, Telšių tema. Pirmojoje stovykloje sukurti A.Olbuto medaliai įamžino Džiugo piliakalnį, Telšių teatrą, iš Telšių kilusį dailininką V.Galdiką, 1536 m. sukilimą Žemaitijoje. J.Aliulis pirmojoje stovykloje sukūrė medalį „Saulės mūšiui atminti“. Dailininkas L.Ray sukūrė medalį „Telšių vaistinei — 175“. Pirmojoje stovykloje sukurtos Žemaitijos tema P.Gintalo plaketės — „Ką darai veizėk galo“, „Telšiai“, medalis Vydūnui.

S.Bertulis — nuolatinis stovyklų dalyvis. Jį pelnytai galima laikyti stovyklų metraštininku. Kasmet S.Bertulis sukuria medalį įprasminantį stovyklos idėją ir darbą išpildytą kietoje medžiagoje perduoda muziejui.

Antrojoje medalininkų stovykloje, be paminėtų pirmosios darbe, dalyvavo V.Kisarauskas, A.Žukauskas, A.Vytėnas. V.Kisarauskas medaliuose įamžino L.Jucevičių ir poetą V.Mačernį. V.Mačerniui medalius sukūrė R.Inčirauskas ir A.Žukauskas. R.Inčirauskas sukūrė dvipusį medalį poetui A.Baranauskui. Skulptorius A.Vytėnas šioje stovykloje sukūrė medalį lietuvių keliautojui, entomologui K.Aris (1874-1941).

Trečioji medalio kūrėjų stovykla šių laikų požiūriu buvo tarptautinė, nes jos darbe, be lietuvių, dalyvavo du dailininkai iš Maskvos — I.Chamrajevas ir V.Puganovas. Iš viso stovykloje dalyvavo 15 dailininkų — 8 iš jų trečią kartą. Šioje stovykloje menininkai sukūrė nemažai vertingų mažosios plastikos kūrinių. O.Drulienės medaliuose — Germanto, Telšių motyvai, S.Bertulis pagal tradiciją sukūrė stovyklos medalį, V.Nalivaika įamžino Lazdynų Pelėdą, S.Žilienė — G.Petkevičaitę-Bitę, P.Višinskį. Dailininkas D.Zundelovičius sukūrė medalį anksti mirusiam skulptoriui S.Šarapovui (1936-1981) atminti. V.Puganovas sukūrė medalius R.Zorgei, N.Ostrovskiui. Maskvietis dailininkas I.Chamrajevas sukūrė medalius „Lyra“, „Jaunystė“, „Moteris“, „M.K.Čiurlionis“. Šioje stovykloje A.Vytėnas sukūrė medalius J.Miltiniui, A.Strazdui, Maironiui. A.Olbutas sukūrė medalį aviacijos pradininkui A.Griškevičiui, astronomui G.Kakarui. Tais metais P.Gintalas sukūrė medalį Maironiui ir drąsiai užrašė LIETUVIŲ TAUTINIO ATGIMIMO DAINIUS, plaketėje-diptike įamžino Žemaitę ir P.Višinskį. R.Inčirauskas savo darbus skyrė J.Biliūnui ir A.Strazdui. B.Taujanskaitės medaliuose — Maironio ir Strazdo portretai.

Ketvirtoji Lietuvos medalio kūrėjų stovykla vyko 1988 m. Ji buvo skirta rašytojo K.Donelaičio 275-osioms gimimo metinėms. Stovyklos darbe dalyvavo 12 dailininkų iš Lietuvos, K.Protopopovas ir P.Dobroliubovas iš Maskvos. Tačiau tai buvo atgimimo pradžia. Išleisti originalūs plakatai, iš kurių galima pasidaryti kepuraitę nuo saulės. Svarbiausia, jog buvo panaudotos spalvos — geltona, žalia ir raudona. Kepuraitė pamėgdžiojo per Lietuvą keliavusią A.Kaušpėdo „Antį“. Stovykloje kūrė S.Žilienė, D.Matulaitė, B.Taujanskaitė, A.Vytėnas, A.Olbutas, S.Bertulis, A.Bielskis, E.Frėjus, P.Gintalas, R.Inčirauskas, E.Pivoriūnas. Visi dailininkai kūrė medalius K.Donelaičiui. Tais metais P.Gintalas sukūrė plaketę „Telšių mitai“ ir dvipusį medalį architektui V.Dubeneckiui.

Penktoji stovykla vyko 1989-aisiais — tautinio atgimimo metais. Stovykloje dalyvavo 15 dailininkų. Joje paliesta Rainių tema, sukuriami medaliai J.Basanavičiui (S.Žilienė), lietuvių dailės katedros įkūrėjui prof. P.Smuglevičiui (L.Ray), žemaičių vyskupams M.Giedraičiui ir M.Valančiui. A.Olbutas medalį paskyrė 1989 m. Klaipėdoje surengtai žemaičių dailės parodai, T.Janova — Lietuvai- motulei.

Šeštoji stovykla įvyko jau atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje. Šioje stovykloje, be nuolatos dalyvaujančių, dirbo jauni menininkai A.Vaičekauskas ir D.Bražiūnas.

Pradedant septintąja stovykla, jas organizuoti dėl lėšų stokos darosi vis sunkiau. Palyginus su pirmosiomis, jos nebuvo pakankamai finansuojamos. Tačiau stovyklos vyksta kasmet. Menininkai noriai važiuoja, dirba, skiria savo laiką, lėšas, kuria meną ir dovanoja jį Žemaitijai. Aštuntoji medalio kūrėjų stovykla 1992 metais buvo įsikūrusi Tryškiuose. Šioje stovykloje kūrė P.Gintalas, R.Inčirauskas, R.Vaitkutė, M.Šimkevičius, E.Frėjus. Sukurtų medalių paroda buvo eksponuojama Telšių knygyne. Tais metais P.Gintalas sukūrė medalį Japonijos diplomatui Lietuvoje Ch.Sugiharai, R.Vaitkutė — Lazdynų Pelėdai.

Devintoji stovykla buvo skirta rašytojo ir istoriko S.Daukanto atminimui įamžinti. Stovykloje kūrė 10 menininkų iš Telšių, Vilniaus, Kauno. Medalininkų stovyklos uždarymas ir jų darbų paroda vyko Centrinės bibliotekos skaitykloje. S.Daukantui medalius sukūrė A.Bielskis, R.Vaitkutė, S.Bertulis, E.Frėjus, V.Mockaitis. Jubiliejinę dešimtąją stovyklą organizuoti sekėsi labai sunkiai. Stovyklos organizatoriai buvo paskelbę atvirą laišką spaudoje „Ar bus medalininkų stovykla? Jei Jūs padėsite, — taip!“ Stovykla įvyko ir joje dirbo 6 menininkai. S.Bertulis, A.Olbutas, R.Inčirauskas savo darbais įamžino jubiliejinę stovyklą. E.Frėjus sukūrė medalį J.Šliūpui.

Vienuoliktosios stovyklos atidarymo proga „Alkos“ muziejuje buvo įrengta ankstesnių stovyklų medalių parodėlė. Medalio kūrėjams buvo pasiūlyta kurti savo pasirinktomis temomis. Stovykloje dalyvavo jauna medalių kūrėja R.Lubytė. Tais metais ji sukūrė medalį M.Daukšai, M.Giedraičiui ir M.Strijkovskiui. R.Vaitkutė už medalį „Eliotas“ pelnė premiją.

Dvyliktąją-šešioliktąją stovyklas organizavo Telšių parodų salės direktorė G.Lukauskytė. Keturioliktosios stovyklos tema buvo „Žemaitijos simboliai“. Tema suteikė kūrėjų fantazijai didžiulę laisvę. Kartu vyko gatvės meno projektas, kuris buvo pavadintas „nuostabiausiu vasaros pabaigos akordu“.

Penkioliktoji stovykla vyko III Pasaulio žemaičių dailės parodos metu. Stovykla ir medalių paroda sudarė žemaičių dailės parodos dalį. Telšių parodų salėje buvo pristatyti stovyklos dalyvių darbai. 2000 metais įvyko šešioliktoji stovykla. Joje dalyvavo 11 menininkų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Telšių, Mosėdžio. Kultūros ministerijai skyrus lėšų, tais metais išleistas kūrybinių stovyklų katalogas.

Nuo 2001 metų Lietuvos medalio kūrėjų stovyklas organizuoja Žemaičių muziejus „Alka“ ir Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas. Visos stovyklos turėjo savo temas.

Septynioliktosios stovyklos tema buvo „Telšių miesto savivaldai-2107“. Stovyklos atidarymo proga buvo pristatyti „Alkos“ muziejuje saugomi ankstesnių stovyklų medaliai.

Aštuonioliktosios stovyklos tema buvo „Šiuolaikinis medalis istoriniame diskurse. Kitų tautų kultūrinis paveldas Žemaitijoje“. Pristatydama šios stovyklos parodą menotyrininkė S.Jastrumskytė teigė, jog Žemaičių „Alkos“ muziejuje surengtoje medalininkų plenero parodoje atsiskleidė šiuolaikinio medalio meno tendencijos, nė kiek nemenkstančios platesniuose kontekstuose.

Devynioliktosios stovyklos tema buvo „Žemaitija Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą“. Šios stovyklos siekis buvo įprasminti Žemaitijos krašto kultūros istoriją Lietuvos kontekste bei, kuriant medalius, pateisinti savo buvimą ir sąsajas su Europos istorija, jos kultūra. Surengtos medalio kūrėjų stovyklos yra Lietuvos dailininkų indėlis, kuriant unikalią medalių kolekciją ne tik Žemaitijai, bet ir Lietuvai. Kiekvienoje stovykloje sukuriami reikšmingi meno kūriniai, turintys išliekamąją meninę ir istorinę vertę. Stovyklose sukurti medaliai eksponuojami Baltijos trienalėse, tarptautinėse FIDEM parodose puikiai reklamuoja Lietuvą. Sukurtuose medaliuose — Žemaitijos, Lietuvos istorija, jų iškiliausi žmonės. Stovyklos tapo tradicinėmis, todėl jau galima kalbėti apie jų unikalumą. Jos davė pradžią medalio meno atgimimui ir tęsia Lietuvos medalininkystės istoriją, įtvirtindamos tradicinio ir šiuolaikinio medalio plastiką.

Muziejuje įrengta medalių ekspozicija. Joje pristatyta stovyklų istorija — plakatai, lankstinukai, fotografijos. Pagrindinė ir svarbiausia ekspozicijos dalis — medaliai. Pristatyti 46 autorių darbai. Iš viso eksponuojama 180 medalių. Parodos rėmėjas — Telšių rajono savivaldybė. Ji skyrė lėšų ekspozicinei įrangai įsigyti. Lietuvos medalio kūrėjų stovyklas remia LR Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Telšių rajono savivaldybė. Atskirų žmonių ir verslininkų R.Kerpauskienės, A.Baltmiškio, R.Lukavičienės, A.Kontauto, A.Žebrausko, E. ir S.Jurkų ir kitų rėmėjų dėka užtikrinamas stovyklų tęstinumas.


^


© VDA Telšių dailės ir dizaino fakultetas \ Žemaičių muziejus "Alka"