__________________________________________
Algimanta Dargienė
2003

Gyvenant europietiškos civilizacijos cikle, lietuviškoji kultūra egzistuoja ir yra pripažįstama tiktai pozityvaus įnašo į bendrąjį civilizacijos lobyną funkcijoj
A. J. Greimas

Jau 19 metų Telšiai tampa reikšmingu miestu Lietuvos kultūros istorijoje. Šiais metais Lietuvos medalio kūrėjų stovykla siekė įprasminti šio Žemaitijos regiono, Telšių krašto kultūros istoriją ne tik Lietuvos kontekste, bet sukuriant medalius - būties metraščius, pateisinti savo buvimą ir sąsajas su Europos istorija, kultūra. Medalio mene kūrybos procesas įgyja kitą dimensiją, atsiranda santykis tarp istorijos ir meninės plastikos, būties ir kūrėjo misijos. Medalio kūrimo procesas budina atmintį, medalis telkia praeities, dabarties ir ateities laiką ir tampa to laiko patikimais sergėtojais. Šioje kūrybinėje stovykloje susijungė paveldas ir dabartis, istorikai ir dailininkai, mokytojai ir mokiniai, ir ta jungtis suskambėjo amžinybe medalio plastikoje. Kūrybinė stovykla, prasidėjusi diskusija apie lietuvių ir žemaičių teritorinius susiskirstymus bei kovas su kryžiuočiais, žvarbią žemaitišką dieną patikrinus žemių ribas, nuo Sprūdės piliakalnio ( koks peizažas!) apžvelgus savą teritoriją, pamačius prieš 6 tūkst. kunigaikščio Vykinto legendiniame mieste įrėžtus protėvių ženklus akmenyse , XIX - tos Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos dalyviai ne galando karo kirvius, nelydė bronzos ginklams, bet ieškojo medalio plastikos, turinio ir jo paskirties santykio, nedylančioj materijoj įspaudžiant savęs - menininko, praeities, dabarties ženklą, žymę ateičiai. Vienintelis militaristinis motyvas- Beatos Sietinšienės lietuviškų "guzikų" kariuomenės žygis į Vakarus naujų marškinių formoje. Stovykloje autoriai laikėsi nuostatos - kūrė tradicinius medalius ir laisvas interpretacijas tiek medalio plastikos, tiek ir temos, taikydami koliažo, asambliažo principus, priartėdami prie ekslibriso specifikos ar skulptūrinės formos, tęsdami Fluxus idėjas. Petras Gintalas, visą pagarbą atiduodamas Žemaitijos miesteliams, fiksuoja praeities fragmentus, meistriškai jungdamas motyvus ir šrifto ornamentiką trapioje tradicinio medalio reljefo plastikoje. Jo medaliai, talpindami savyje paminklus, asmenybes, datas, architektūros fragmentus ir jausmą, patys tampa paminklais- patikimais laiko sergėtojais. Saulius Bertulis, būdamas nuolatiniu stovyklų metraštininku, betarpiškai ženklina stovyklos eigos dvasią. Remigija Vaitkutė, likdama ištikima tradicinei medalio plastikai ir pamėgtam asmenybių įamžinimui, temos interpretacijose šmaikštauja su nemenka ironijos doze. Abstrakčiai suvokiama Europos sąjunga jai asocijuojasi su Briuselio kopūstais ir vitaminais : "Tautos gerovė-aukščiau visko". Inspiruotas istorinių faktų, Antanas Olbutas kuria naują plastinę formą-išgrynintą ženklą. Žemo reljefo estetizuota medalio plastika harmonizuoja liniją, išraiškingą siluetą, plokštumos subtilią faktūrą ir prasmingai kalbančią erdvę (Džiugo piliakalnis", "Žemaitijos gyvačių tramdytojas", "Japonų graviūros Lietuvos dailės muziejuje", "Režisierė" ir kt.) Lakoniška, tvirtos struktūros medalio forma telkia skulptūrinį monumentalumą arba grafišką vaizdą. Romualdas Inčirauskas metalo plokštėse-istoriniuose koliažuose inkrustuoja fotokorozijos būdu emalėje ar varyje perkeltus fotografijų fragmentus, senųjų Telšių motyvus. Biblijinis tekstas medaliuose - tai užuomina į nepelnytą lietuvių, žemaičių, žydų istorijos Telšiuose užmarštį, jos korektūrą. Mechanizmų reliktuose Vytautas Mockaitis ieško temos analogo ir konceptualią idėją išreiškia gatavų daiktų, detalių, sraigtų tarpusavio jungties santykiu įterpdamas ir organiką. Medalyje "Lituanikos tragedijai atminti" jis surado netikėtą asociaciją, poetišką įvaizdį jai - deformuotą laumžirgį įterpęs lėktuvo sraigtą primenančiame sarkofage. Medalio montaže jungdamas stiklą, veidrodį, šaukštus ir kt., V.Mockaitis išradingai intriguoja kiekvieną žiūrovą, įtraukdamas jį į temos aktualiją. Rimtai juokaudamas, ekonomines problemas ir perspektyvą ES jis perteikia šaukšto ir šakutės kompozicijose. Išgryninta plastika ir gilumu, idėjos raiškos paprastumu nustebino Beatos Sietinšienės medaliai. Ji temos interpretacijai surado labai taiklią formą, simbolį-skepetaitę, verpstę, rūbą, sagą, CD. Jaunųjų menininkų medaliuose dažnai suskamba nostalgijos motyvas "kažkam" tikram, žemaitiškam. Ar tai būtų Eglės Čejauskaitės "Žemaitiška lopšinė", "Telšių geležinkelis", Šarūnės Vaitkutės skrynios ženklas, legenda tapusio žmogaus atminimui skirtas Jurgos Erminaitės medalis. Trapūs, grafiški, primenantys vario raižinius Dainiaus Narkaus medaliai byloja apie autoriui artimą juvelyrinę medalio plastiką. Iš tiesų, metalo meno studijos studentai ir absolventai šioje stovykloje įtvirtino tradicinio medalio plastiką. Telšių dailės ir dizaino fakulteto gaminio dizaino studijos studentai, neužangažuoti tradicinio medalio plastikos reikalavimų, medžiagų technologijų taisyklių, eksperimentavo. Jų laisvos interpretacijos, originalios idėjos ir netradicinės medžiagos (kramtoma guma, šokoladas, plastikas yra tartum stimulas medalio meno plastinėms galimybėms. Remigijus Praspaliauskas idėjos koncepcijai suranda taiklią formą ir medžiagą. Medžiaga jam labai svarbi, neatsiejama idėjos dalis. Remigijus anotuodamas medalius Jurgiui Mačiūnui ir Jonui Mekui, tartum konstatuoja - mes senai esame Europoje, ir jau palikta žymė ne tik Fluxus judėjime, Europos kultūroje... Egidijus Praspaliauskas medalio plastiką formuoja tapybiškai lipdydamas kramtoma guma. Medalis "Žemaituką į Europą" nemeluota deformacija arba taiklus nepataikymas žemaituko - medinio arkliuko plastikoje, mano manymu, viena geriausių temos interpretacijų, pavykusi medalio ir meno jungtis. Stovykloje buvo ir liko svarbi kiekvieno kūrėjo autonomija santykyje su istorija ir medalio plastika. Kaip svarbi Žemaitijos, jos kultūros istorijos savastis Lietuvos kelyje į Europos sąjungą. XIX Lietuvos medalio kūrėjų stovykla- tai dar vienas medalio meno istorijos tarpsnis, paženklintas vardais, datomis, originaliomis idėjomis, papildęs ir Žemaičių muziejaus "Alka" medalių kolekciją.

^