__________________________________________
Laima Kėrienė
XXII Lietuvos medalio kūrėjų stovykla “Datos ir ženklai”
2006 08 16-31
Telšiai

Kasmet vasaros pabaigoje Telšiuose vyksta unikalus kultūros reiškinys – susirinkę menininkai iš Lietuvos, kartais ir tolimesni svečiai kuria medalius. Ir taip jau 22 metai. Iš kur tas nenutrūkstantis tęstinumas?
1984 metais įvykusi pirmoji respublikinė medalių paroda buvo sėkminga. Ji  liudijo prasidėjusį  naują medalininkystės tarpsnį Lietuvoje. Parodą lydėjusio įkvėpimo vaisiai -  LDS įkurta atskira Medalininkų sekcija ir sprendimas rinktis 1985 metais į pirmąją  medalių kūrėjų stovyklą Telšiuose. Vietos pasirinkimą lėmė tuo metu ten buvusi gera techninė bazė - Telšių taikomosios dailės technikumas ir “Praktikos” dirbtuvės bei  žmonės - tuo metu medalius  jau pradėję kurti dėstytojai dailininkai P. Gintalas ir R. Inčirauskas, iš Telšių kilęs pats iniciatorius ir pirmųjų stovyklų organizatorius skulptorius A. Janušauskas. Pasak jo, visos stovyklos iki Nepriklausomybės atgavimo laikėsi ant “keturių dramblių”: K. Bogdano, tuometinio LDS pirmininko, V. Liutkaus, dirbusio Kultūros ministerijoje, Č. Karbauskio, Šiaulių rajono Naisių kolūkio pirmininko, įsteigusio  medalių muziejų Naisiuose, ir skulptoriaus V. Krutinio. Visi jie rėmė medalininkystę, šios srities menininkus: stovyklos buvo gerai finansuojamos, idėjos palaikomos, darbai perkami. Kas dar svarbu kūrėjams – medaliai toliau keliaudavo į  ekspozicijas respublikinėse, Baltijos šalių trienalėse, pasaulinės medalininkų organizacijos FIDEM rengiamose parodose ir konkursuose, muziejuose, įvairiose kitose parodose. Šiai meno sričiai įsibėgėjus, 1991 metais LDS Vilniuje įsteigė Medalių galeriją. Ji buvo vienintelė Baltijos šalyse.
         Sovyklos Telšiuose vyko kasmet, nors sunkių laikų būta kaip ir visa kam Lietuvoje, ypač 1991- 1994 metais. Nerasta rėmėjų – trūko lėšų, išsklido dalyvių gretos. Išlaikė keletas ištikimiausiųjų.
         Šiemet rugpjūčio 16 -21 d. medalininkų stovykla jau XXII-oji. Telšiuose kaip lopšyje kasmet gimsta vis nauja medalių kolekcija. Juntamas naujas įsibėgėjimas ir netgi pagautas azartas. Kantriai ir rūpestingai supamas lopšys – kas gi tie budintys, palaikantys kūrybinį gyvastingumą?
         Pirmiausia, tai senbuviai, ištikimieji, patys save atradę medaliuose, be kurių jų kūryba būtų tiesiog nepilna:  Petras Gintalas, Romualdas Inčirauskas, Antanas Olbutas, Saulius Bertulis. Prie jų prisideda dažni dalyviai, turtinantys kolekcijas autentiškais medalių sprendimais, klasikine ar savita plastika: Skaistė Žilienė, Remigija Vaitkutė, Vytautas Mockaitis.
         Antra, jaunoji karta. Nuo pat stovyklų pradžios laikomasi principo nuolat kviesti dalyvauti jaunus menininkus. Jiems tai ypač gera mokykla. Tai lyg trečiasis vasaros semestras, skirtas medalio menui. Nuo 2000 m. stovyklose dalyvauja VDA Telšių dailės fakulteto Metalo plastikos katedros studentai – įsiliejo nauja banga, praplėtusi kūrybingumo paletę įvairiomis inovacijomis: temos peršoko nusistovėjusį geografinį lauką, atsirado nauji intelektualiniai žaismai, asivėrė šiuolaukinio jauno žmogaus regos laukas. Tai matyti R. ir E. Praspaliauskų, B. Sietinšienės, J. Erminaitės, E. Čėjauskaitės, M. Šimkevičiaus medaliuose.
      Trečioji gyvybingumo puoselėtoja – Žemaičių muziejus “Alka”, nuo 2001 m. ėmusi stropiai rengti medalininkų stovyklų projektus, rūpintis jų vykdymu, parodų eksponavimu, kolekcijos sudarymu ir saugojimu. Šiam darbui daug jėgų ir laiko skiria muziejaus tarnautoja Z. Dargaitė. Tokios unikalios medalių kolekcijos neturi nė vienas Pabaltijo muziejus.
        Na ir ketvirtoji “auklė” – rėmėjai, be kurių, žinia, neišsiversi. Ištikimiausi ir dosniausi - LR Kultūros ministerija, LR KSRF, Telšių rajono savivaldybė.
        Šiuo metu Alkos muziejuje yra keturios medalių ekspozicijos.
        Pastovioje buvusių medalininkų stovyklų ekspozicijoje rasite išsaugotą dokumentiką ir visų dalyvių darbų kolekcijas, kuriose atsiskleidžia tam tikra medalių plastikos raida bei autoriniai ypatumai .
        “Pasikeitimai” – retrospektyvinė VDA Telšių dailės fakulteto dekano Petro Gintalo kūrybos paroda. 17 portretinių medalių, skirtų Lietuvos šviesuomenei – rašytojams, istorikams, dailininkams, kunigams, gydytojams. Būdingas dėmesys asmenybių dvasinėms, emocinėms studijoms. Ekspozicijoje taip pat jo sukurtos ir Lietuvos monetų kalykloje išleistos monetos,  Palangai, Vilniui, Kaunui, atskiriems įvykiams skirti medaliai, talpi turiniu ir įprasminimais reljefų kompozicija “Telšių mitai”, senos ir pačios naujausios plastinės paieškos. Įvairu ir įdomu.  Esponuojami ir keletas jo sūnų Petro ir Martyno darbų.
       Tapo tradicija stovyklą pradėti atvykusių dalyvių medalių paroda. Būtinai eksponuojami praėjusioje stovykloje dažniausia gipse kurtų ir po to lietų iš bronzos ar išpildytų galvanoplastiniu būdu medaliai. Šioje šiemetinėje parodoje - kaip tik tokiu keliu sukurtas bendras 9 autorių medalis “Telšiams 555” – meška supa vežimėlyje sėdinčius meškos vaiką ir žmogaus vaiką. Lengva, o gal mįslinga ironija?.. Šiemet į stovyklą atvyko 18 dalyvių: L. Ulmane-Frackeviča ir L. Brege iš Rygos, P. Repšys, A. Olbutas, S. Žilienė, E. Čėjauskaitė, J. Erminaitė iš Vilniaus, S. Bertulis, D. Drulys, A. Komleva iš Klaipėdos, J. Pociūtė iš Kauno, B. Sietinšienė iš Plungės, P. Gintalas, R. Inčirauskas, V. Mockaitis, R. Vaitkutė, A. Mikuta, M. Šimkevičius iš Telšių. Visi darbai labai įvairūs ir temomis, ir plastiniais prisistatymais: nuo klasikinės P. Repšio, S. Žilienės, D. Drulio sampratos iki tapytojo A. Mikutos eksperimento, M. Šimkevičiaus juvelyrikos, skirtos atminčiai, ar J. Pociūtės mažosios stiklo plastikos. Išskirtinai parodą praturtino skulptorės Ligitos Ulmane-Franckievicz sukurtų Latvijos monetų kolekcija. Verta pamatyti!
       Medalio ribos tirpsta, jungiasi su kitais menais. Tai iliustruoja ir XXII-ąją medalininkų stovyklą vainikuojanti joje pradėtų kurti darbų bei pristatomų projektų paroda. Intriguoja naujos užmačios, išeisiančios į architektūrines erdves, miesto kaip sociumo terpę. Lauksime pilno idėjų įgyvendinimo kitais metais.

                                                                                                                  Laima Kėrienė
stovyklos menotyrininkė